Lietuvos miestų žemėlapis

Tyrinėk 40 Lietuvos miestų: žemėlapyje rask jų vietą, pažink herbus ir išbandyk „Surask miestą“ treniruotę.

Šiame žemėlapyje – 40 atrinktų miestų iš mūsų mokymosi rinkinio. Tai dar nėra visų Lietuvos miestų sąrašas.

Interaktyviam žemėlapiui ir treniruotei įjunk JavaScript. Miestų pasakojimus gali skaityti ir čia.

Didesnis taškas – didesnis miestas. Taškų dydžiai orientaciniai.

Alytus

1581 m. birželio 15 d. Steponas Batoras Alytui suteikė savivaldos teises ir herbą — baltą rožę raudoname lauke. Dabartinį piešinį pagal senus miesto antspaudus atkūrė Juozas Galkus; jis patvirtintas 1995 m.

Anykščiai

Anykščių istorinis herbas siejamas su 1792 m. miesto teisėmis. Jo centre — šv. Jonas Nepomukas ant tilto. Dabartinis ženklas išlaiko šventojo ir tilto derinį.

Biržai

Biržų turizmo centro istoriniame gide herbas siejamas su 1589 m. miesto teisėmis ir Radvilų laikų miestu. Ženkle susitinka erelis, vėliava ir laurų vainikas.

Druskininkai

Druskininkų savivaldybė nurodo Prezidento 1994 m. balandžio 19 d. dekretą, kuriuo patvirtintas miesto herbas. Šis heraldinis ženklas skiriasi nuo vėliau sukurto kurorto prekės ženklo su mineralinio vandens biuvete.

Elektrėnai

Elektrėnai kūrėsi kartu su elektrinės statyba. 1999 m. patvirtinto herbo ženklai tiesiogiai primena energiją. Miesto ir savivaldybės istoriją pristato viešųjų bibliotekų projektas „Vilnijos vartai“.

Gargždai

Gargždų krašto muziejus herbo pradžią sieja su 1792 m. suteiktomis miesto teisėmis. Istorinį ženklą atkuriantis dabartinis piešinys Lietuvos heraldikos komisijoje patvirtintas 1997 m.

Garliava

Garliavos herbas patvirtintas 1994 m. Jo autorė — dailininkė Valerija Kiškienė, apie savo darbą pasakojanti Alšėnų seniūnijos puslapyje. Herbo kompozicija pagrįsta žalių lapų ir auksinio lauko deriniu.

Jonava

Jonavos miesto herbas patvirtintas 1996 m. spalio 18 d. Jo ištakos siejamos su Abraomo Kulviečio giminės herbu. Kulvietis gimė ir buvo palaidotas netolimoje Kulvoje.

Joniškis

Joniškis herbą su šv. Mykolu Arkangelu gavo 1616 m. liepos 4 d. Istorinis simbolis sugrąžintas, o dabartinis herbas patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d.

Jurbarkas

1611 m. Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas su trimis lelijomis. Šią istoriją pristato pati savivaldybė. Lelijos liko svarbiausiu miesto herbo atpažinimo ženklu.

Kaišiadorys

Kaišiadorių herbas siejamas su geležinkelio mazgu, padėjusiu augti miestui. 1968 m. Arūno Tarabildos sukurtus simbolius naujam skydui pritaikė Arvydas Každailis; etalonas patvirtintas 1996 m.

Kaunas

Tauras — ilgalaikis Kauno miesto ženklas, žinomas iš senųjų antspaudų. Istorinis herbas kaip dabartinis etalonas patvirtintas 1993 m. birželio 30 d.

Kėdainiai

Kėdainių savivaldybė herbo motyvą sieja su 1627 m. Kristupo Radvilos suteikta privilegija. Naujas ženklas sujungė Radvilų erelio dalį ir Kiškų giminės pasagą. Tai miesto savininkų istoriją pasakojantis herbas.

Kelmė

Kelmės herbo idėją 1970 m. sukūrė Edmundas Žiauberis. Dabartiniams heraldikos reikalavimams piešinį pritaikė Juozas Galkus; herbas patvirtintas 1998 m.

Klaipėda

Klaipėdos simboliai siejasi su viduramžių miesto antspaudais ir pilimi. Miesto pradžią žymi 1252 m. įkūrimo dokumentas. Herbo istoriją šiandien pristato Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Kretinga

Kretingos viešoji biblioteka pasakoja apie kelis miesto ženklus: Mariją, šv. Kazimierą, liūtą ir grifą. Atkuriant istorinę heraldiką miesto ženklu vėl pasirinkta Švč. Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi.

Kuršėnai

Kuršėnų herbe susitinka du miesto pasakojimai. Žvaigždės primena čia palaidotą pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėją Lauryną Ivinskį, o ąsotis — vietos amatininkus.

Marijampolė

Marijampolė 1792 m. vasario 23 d. gavo Magdeburgo teises ir šv. Jurgio herbą. Raimondo Miknevičiaus atkurtas dabartinis etalonas patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d.

Mažeikiai

Mažeikių herbo idėją pasiūlė Jonas Eglinskas, o piešinį koregavo heraldikos dailininkas Arūnas Tarabilda. Herbas įteisintas 1968 m. balandžio 15 d.; jo kūrimo istoriją tyrinėja Mažeikių muziejus.

Molėtai

Molėtų simboliai pasirinkti 1970 m., o atnaujintas herbas patvirtintas 1997 m. Auksinis raktas primena senąjį administracinį vienetą — Molėtų raktą.

Naujoji Akmenė

Naujosios Akmenės herbas siejamas su miesto pramonine kilme. Dailininkas Arvydas Každailis parinko klinčių gavybą ir cemento gamybą primenančius simbolius.

Palanga

Palangos savivaldybė pasakoja, kad pirmąjį šio motyvo variantą sukūrė Feliksas Daukantas. Atkūrus nepriklausomybę jį pakoregavo Gražina Oškinytė-Eimanavičienė. Herbas patvirtintas 1996 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžys

Dabartinis Panevėžio herbas atkurtas remiantis XIX a. pradžios miesto antspaudais. Arvydo Každailio sukurtas etalonas patvirtintas 1993 m. gegužės 11 d. Tai miesto, o ne Panevėžio rajono herbas.

Pasvalys

Pasvalio herbą sukūrė Petras Repšys. 1970 m. pasirinkti simboliai išlaikyti atnaujinant etaloną, kurį Prezidentas patvirtino 1997 m. kovo 17 d.

Plungė

Plungės savivaldybė nurodo, kad 1792 m. sausio 13 d. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Kartu patvirtintas kviečių pėdo ir Dievo Apvaizdos akies motyvas, išlikęs miesto heraldikoje.

Prienai

Prienai herbą su šv. Jurgiu gavo kartu su savivaldos privilegija 1791 m. lapkričio 9 d. Atkuriant istorinį ženklą, naują etaloną parengė Rolandas Rimkūnas.

Radviliškis

Radviliškio savivaldybė arklio ženklą sieja su judėjimu, susisiekimu ir geležinkelio mazgu tapusiu miestu. Herbo autorė — Laima Ramonienė. Dabartinis herbas patvirtintas 1992 m.

Rokiškis

Rokiškio krašto muziejus dabartinio herbo autoriumi įvardija Juozą Galkų. Prezidentas jį patvirtino 1993 m. rugsėjo 15 d. Keturios skydo dalys jungia dvaro giminių ženklus ir miesto muzikines tradicijas.

Šiauliai

Šiauliai herbą gavo 1791 m. lapkričio 9 d. kartu su laisvojo miesto teisėmis. Dabartinių herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2001 m.; jų autorius — Agnius Tarabilda.

Šilalė

Šilalės herbą 1968 m. sukūrė Arūnas Tarabilda. Po uždraudimo sovietmečiu ženklas atkurtas, o Laimos Ramonienės parengtas dabartinis etalonas patvirtintas 2001 m.

Šilutė

Šilutės savivaldybė aprašo 1968 m. sukurtą naują herbo motyvą, siejamą su Pamario žvejyba ir senuoju pašto keliu. Prezidentas miesto herbą iš naujo patvirtino 1995 m. spalio 5 d.

Švenčionys

Dvi žuvys Švenčionių simbolikoje žinomos nuo XIX a. Atnaujinant miesto herbą jos paliktos, o dabartinis ženklas patvirtintas 1992 m. rugsėjo 16 d.

Tauragė

Tauragės ženklo idėja kilo kuriant miesto herbą 1969 m. Atkuriant heraldiką tauro rago motyvas išliko, tačiau jo piešinys buvo pataisytas. Dabartinį herbą Prezidentas patvirtino 1997 m. kovo 3 d.

Telšiai

Telšių savivaldybė herbo ištakas sieja su 1791 m. miesto teisių suteikimu. Pasirinktas šv. Stanislovas, Krokuvos vyskupas. Istorinis herbas atkurtas ir patvirtintas 1991 m. gruodžio 21 d.

Trakai

Trakų miesto herbe vaizduojama šv. Jono Krikštytojo galva. Tai miesto ženklas, kurio nereikia painioti su istoriniu Trakų kunigaikštystės kariu. Dabartinis miesto herbas patvirtintas 1996 m.

Ukmergė

Ukmergės savivaldybė nurodo, kad miesto teisės ir herbas suteikti 1792 m. valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio. Sudėtingame ženkle atsispindi miesto atgimimo ir to meto reformų idėjos.

Utena

Utenos herbą 1969 m. sukūrė Arvydas Šaltenis ir Aldona Jonuškaitė. Vėliau uždraustą herbą pagal ankstesnį piešinį atkūrė Raimondas Miknevičius. Dabartinis etalonas patvirtintas 1996 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus herbą puošia miesto globėjas šv. Kristoforas. Dabartinis herbas patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Jo vardu pavadinti ir Vilniaus apdovanojimai žmonėms, nusipelniusiems miestui.

Visaginas

Visagino ženklas — gervė. Savivaldybės turizmo centras ją pristato kaip budrumo ir atsargumo simbolį. Toks pasirinkimas siejamas su miesto, išaugusio prie atominės elektrinės, istorija.

Zarasai

Zarasų herbo etaloną 1969 m. sukūrė Antanas Raimondas Miknevičius. Pakoreguota skydo forma su tuo pačiu pasakojimu patvirtinta 1996 m. kovo 7 d.

Vietoms ir orientaciniams taškų dydžiams naudoti „GeoNames“ duomenys. Gyventojų įrašų laikotarpiai skiriasi, todėl dydžiai nerodo naujausios oficialios gyventojų statistikos. Atstumai skaičiuojami tiesiai tarp miestų atskaitos taškų, o ne keliais.

Orientyrai yra apibendrinti. Tai atrinktos upės, ne visas upių tinklas; žemėlapis skirtas mokytis, ne navigacijai.

60 savivaldybių ribos: geoBoundaries / OpenStreetMap, šaltinio laikotarpis – 2017 m. Tai orientacinis savivaldybių suskirstymas.

Atsisiųsti orientyrų duomenis · ODbL 1.0

Duomenys tikrinti: 2026-11-03

Be registracijos · Be reklamų