Saulės sistema

Pažink 8 planetas ir 5 nykštukines planetas: tikri misijų vaizdai, trumpi faktai ir atpažinimo testas lietuviškai bei angliškai.

Pažink 8 Saulės sistemos planetas ir 5 Tarptautinės astronomų sąjungos pripažintas nykštukines planetas. Laikotarpiai apytikriai, o palydovų sąrašuose pateikiami pasirinkti pavyzdžiai.

Vaizdai pateikti nevienodu masteliu, o misijų nuotraukų spalvos gali būti sustiprintos. Schemos nėra paviršiaus nuotraukos; išsamų kiekvieno vaizdo paaiškinimą rasi prie autorystės.

Merkurijus

Planeta

Merkurijus
NASA/Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Carnegie Institution of Washington · Iš „MESSENGER“ nuotraukų sudaryta rutulio mozaikos projekcija. Tai ne vienu metu padarytas kadras.

Merkurijus – mažiausia ir arčiausiai Saulės esanti planeta. Jo uolinį paviršių dengia daugybė smūginių kraterių.

  • Nors jis arčiausiai Saulės, karščiausia planeta yra Venera.
  • Labai reta išorinė dujų danga menkai sulaiko šilumą, todėl dienos ir nakties temperatūra smarkiai skiriasi.
Aplink Saulę
Apie 88 Žemės paras
Apsisukimas apie ašį
Apie 58,6 Žemės paros
Palydovų pavyzdžiai
Žinomų natūralių palydovų neturi.

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Venera

Planeta

Venera
NASA/JPL-Caltech; image processing: Kevin M. Gill · „Mariner 10“ debesų vaizdas iš oranžinio ir ultravioletinio filtrų duomenų. Sąlyginės spalvos; po debesimis esantis paviršius nematomas.

Venera – antroji planeta nuo Saulės, dydžiu panaši į Žemę. Jos tanki, anglies dioksido gausi atmosfera sulaiko daug šilumos.

  • Tai karščiausia Saulės sistemos planeta.
  • Apie ašį ji sukasi priešinga kryptimi nei dauguma planetų.
  • Apsisukimas apie ašį trunka apie 243 Žemės paras, o saulinė para, nuo vieno saulėtekio iki kito, – apie 117.
Aplink Saulę
Apie 225 Žemės paras
Apsisukimas apie ašį
Apie 243 Žemės paras, priešinga kryptimi
Palydovų pavyzdžiai
Žinomų natūralių palydovų neturi.

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Žemė

Planeta

Žemė
NASA/Apollo 17 crew · „Apollo 17“ įgulos 1972 m. fotografija. Rinkinio kūnų vaizdai nėra pateikti vienodu masteliu.

Žemė – trečioji planeta nuo Saulės ir mūsų namai. Jos paviršiuje plyti skysto vandens vandenynai, o atmosferoje yra gyvybei svarbaus deguonies.

  • Vandenynai dengia apie 71 procentą Žemės paviršiaus.
  • Metų laikus lemia Žemės sukimosi ašies posvyris, o ne vien atstumas iki Saulės.
Aplink Saulę
Apie 365,25 Žemės paros
Apsisukimas apie ašį
Apie 23 val. 56 min.
Palydovų pavyzdžiai
Mėnulis

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Marsas

Planeta

Marsas
NASA/USGS · Iš „Viking 1“ orbitinio aparato nuotraukų sudaryta mozaika. Tai ne vienas fotoaparato kadras.

Marsas – ketvirtoji planeta nuo Saulės, turinti uolinį paviršių ir retą atmosferą. Jo kraštovaizdyje išlikę senovinių upių bei ežerų pėdsakų.

  • Rausvą spalvą paviršiui suteikia geležies mineralų oksidacija – rūdijimas.
  • Olimpo kalnas, Olympus Mons, yra didžiausias Saulės sistemos ugnikalnis.
Aplink Saulę
Apie 687 Žemės paras
Apsisukimas apie ašį
Apie 24,6 valandos
Palydovų pavyzdžiai
Fobas, Deimas

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Jupiteris

Planeta

Jupiteris
NASA/JPL/USGS · „Voyager 2“ nuotrauką apdorojo JAV geologijos tarnyba. Spalvos sustiprintos, kad aiškiau matytųsi debesų juostos.

Jupiteris – didžiausia Saulės sistemos planeta ir penktoji nuo Saulės. Ši dujų milžinė daugiausia sudaryta iš vandenilio ir helio.

  • Didžioji raudonoji dėmė – milžiniška ilgai gyvuojanti audra.
  • Ganimedas yra didžiausias Saulės sistemos palydovas, o Ijo garsėja veikiančiais ugnikalniais.
Aplink Saulę
Apie 11,9 Žemės metų
Apsisukimas apie ašį
Apie 9,9 valandos
Palydovų pavyzdžiai
Europa, Ganimedas, Ijo

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Saturnas

Planeta

Saturnas
NASA/JPL/Space Science Institute · Iš kelių „Cassini“ ekspozicijų sudarytas vaizdas. Spalvos ir kontrastas šiek tiek sustiprinti.

Saturnas – šeštoji planeta nuo Saulės, dujų milžinė su ryškia žiedų sistema. Žiedus sudaro daugybė ledo ir uolienų dalelių.

  • Žiedus turi ir kitos planetos milžinės – ne vien Saturnas.
  • Iš palydovo Encelado veržiasi vandens garų ir ledo dalelių čiurkšlės.
  • Titano paviršiuje telkšo skysto metano ežerai.
Aplink Saulę
Apie 29,4 Žemės metų
Apsisukimas apie ašį
Apie 10,7 valandos
Palydovų pavyzdžiai
Titanas, Enceladas

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Uranas

Planeta

Uranas
NASA/JPL-Caltech · 1986 m. „Voyager 2“ kameros vaizdas. Spalvos perteiktos apdorojant misijos duomenis; tai ne dydžių palyginimas.

Uranas – septintoji planeta nuo Saulės ir viena iš dviejų ledo milžinių. Metanas atmosferoje padeda suteikti jam melsvai žalsvą spalvą.

  • Jo ašies posvyris yra apie 98 laipsnius: planeta sukasi tarsi gulėdama ant šono.
  • Palydovų vardai siejami su Viljamo Šekspyro ir Aleksandro Poupo kūrinių veikėjais.
Aplink Saulę
Apie 84 Žemės metus
Apsisukimas apie ašį
Apie 17 valandų
Palydovų pavyzdžiai
Titanija, Miranda

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Neptūnas

Planeta

Neptūnas
NASA/JPL · Istorinis „Voyager 2“ kelių filtrų kompozitas su paryškintu mėlynumu. Natūrali spalva artimesnė Urano mėlynai žaliai.

Neptūnas – aštuntoji planeta nuo Saulės, tolima ledo milžinė. Jos šaltoje atmosferoje pučia itin stiprūs vėjai.

  • 1846 m. planetą rasti padėjo matematinės jos padėties prognozės.
  • Tritonas aplink Neptūną skrieja priešinga kryptimi, nei planeta sukasi apie savo ašį.
Aplink Saulę
Apie 165 Žemės metus
Apsisukimas apie ašį
Apie 16 valandų
Palydovų pavyzdžiai
Tritonas

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Cerera

Nykštukinė planeta

Cerera
NASA/JPL-Caltech/UCLA/MPS/DLR/IDA · Iš „Dawn“ nuotraukų sudaryta mozaika, projektuota į rutulį. Tai ne vienu metu padarytas kadras.

Cerera – nykštukinė planeta pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Tai didžiausias šio žiedo kūnas.

  • Ryškios dėmės jos paviršiuje yra druskų, įskaitant karbonatus, sankaupos.
  • 2015 m. Dawn tapo pirmuoju erdvėlaiviu, aplankiusiu nykštukinę planetą – Cererą.
Aplink Saulę
Apie 4,6 Žemės metų
Apsisukimas apie ašį
Apie 9 valandas
Palydovų pavyzdžiai
Žinomų natūralių palydovų neturi.

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Plutonas

Nykštukinė planeta

Plutonas
NASA/Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Southwest Research Institute · „New Horizons“ LORRI kadras papildytas mažesnės raiškos „Ralph“ spalvų duomenimis. Tai kelių matavimų kompozitas.

Plutonas – nykštukinė planeta tolimoje Kuiperio juostoje. Jo lediniame paviršiuje yra kalnų, lygumų ir ledynų.

  • 2006 m. jis priskirtas nykštukinėms planetoms; tai nereiškia, kad pats dangaus kūnas pasikeitė.
  • 2015 m. New Horizons praskriejo pro Plutoną ir iš arti nufotografavo jo paviršių.
Aplink Saulę
Apie 248 Žemės metus
Apsisukimas apie ašį
Apie 6,4 Žemės paros
Palydovų pavyzdžiai
Charonas

Informacija patikrinta:

Vaizdo šaltinis · Vaizdo naudojimo sąlygos

Haumėja

Nykštukinė planeta

Haumėja
BearNap · original schematic SVG · Originali „BearNap“ schema: pailgas kūnas ir plonas žiedas. Ne fotografija; proporcijos ir vaizdo kampas parinkti iliustracijai. NASA nuoroda – moksliniam kontekstui.

Haumėja – pailga nykštukinė planeta Kuiperio juostoje. Jos labai greitas sukimasis susijęs su neįprasta forma.

  • Haumėja turi žiedą: apie jo atradimą paskelbta 2017 m., stebint žvaigždės uždengimą.
  • Ji pavadinta Havajų mitologijos vaisingumo deivės vardu.
Aplink Saulę
Apie 285 Žemės metus
Apsisukimas apie ašį
Apie 4 valandas
Palydovų pavyzdžiai
Hiʻiaka, Namaka

Informacija patikrinta:

Piešinio mokslinis pagrindas · Vaizdo naudojimo sąlygos

Makemakė

Nykštukinė planeta

Makemakė
BearNap · original schematic SVG · Originali „BearNap“ rausvai ruda scheminė iliustracija, ne fotografija. Smulkios paviršiaus detalės čia nevaizduojamos; NASA nuoroda – moksliniam kontekstui.

Makemakė – tolima nykštukinė planeta Kuiperio juostoje. Jos paviršius atrodo rausvai rusvas; jame aptikta sušalusio metano ir etano.

  • Makemakė atrasta 2005 m.
  • Jos palydovas žymimas laikinu kodu S/2015 (136472) 1 ir pravardžiuojamas MK 2 – tai nėra oficialus tikrinis vardas.
Aplink Saulę
Apie 305 Žemės metus
Palydovų pavyzdžiai
S/2015 (136472) 1 (MK 2)

Informacija patikrinta:

Piešinio mokslinis pagrindas · Vaizdo naudojimo sąlygos

Eridė

Nykštukinė planeta

Eridė
BearNap · original schematic SVG · Originali „BearNap“ scheminė iliustracija, ne paviršiaus fotografija. Spalva ir apšvietimas apibendrinti; NASA nuoroda pateikta tik moksliniam kontekstui.

Eridė – itin tolima nykštukinė planeta, dydžiu panaši į Plutoną. Jos orbita smarkiai pasvirusi pagrindinių planetų orbitų plokštumos atžvilgiu.

  • Ji atrasta 2005 m., ištyrus 2003 m. užfiksuotus vaizdus.
  • Stebėdami palydovo Dysnomia orbitą, astronomai gali nustatyti Eridės masę.
Aplink Saulę
Apie 557 Žemės metus
Palydovų pavyzdžiai
Dysnomia

Informacija patikrinta:

Piešinio mokslinis pagrindas · Vaizdo naudojimo sąlygos

Atpažinimo testui įjunk JavaScript. Aprašymus ir šaltinius gali skaityti ir be jo.

Be registracijos · Be reklamų